- smuklus
- smuklùs, -ì adj. (4) 1. P, NdŽ, Als, Pln, Kltn, Prk į kurį galima įgrimzti, įsmukti, klampus: Smuklì žemė – ant jos negali statyti J.Balč. Tas prūdas buvo smuklùs Plng. Kelias vietoms taip smuklus, kad jaučiai vos patraukė LC1885,34. 2. greit suverdantis, suminkštėjantis, susmunkantis: Jauno gyvuolio smuklì mėsa, t. y. tuo susmunka verdant J. 3. NdŽ vikrus, landus: Smuklios valtys slydo pavandeniui kaip kregždės rš. 4. lieknas: Žmonės ne teip aukšti ir smukli, kaip stambi ir resni žaliūkai yra galiantys priš vargus ir nelaimas stengti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.